Globos centrų pagrindinė funkcija – padėti vaikams surasti globėjus ar įtėvius ir teikti profesionalią pagalbą, socialines bei psichologines konsultacijas, padėti priimti sprendimą globoti planuojantiems ar jau priėmusiems žmonėms šiame prasmingame ir įkvepiančiame vaikų globos kelyje. Globos kelyje reikalinga lydėti globėją ir padėti jam išspręsti su vaiko globa iškilusius iššūkius. Viena iš pagalbos priemonių – savitarpio paramos grupės.
Savitarpio pagalbos grupės globėjams kuriamos siekiant suteikti paramą ir palydėti nelengvame vaiko globos (rūpybos) procese. Vaikai, atvykę į globėjo (rūpintojo) šeimą, išgyvena netektį, atskirtį, neretai ilgisi savo biologinės šeimos, nors ten ir nebuvo palankių sąlygų augti, buvusios mokyklos, klasės draugų. Jurbarko globos centro darbuotoja, kartu su Klaipėdos universiteto docentėmis, parengė straipsnį apie atliktą tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kokią naudą Jurbarko raj. globėjams teikia savitarpio paramos grupių lankymas. Savitarpio pagalbos grupės neprivalomos, jos siūlomos kaip pagalba ar parama globėjams, tačiau šio tyrimo ir praktinė patirtis atskleidė, kad šias grupes globėjai vertina kaip vieną veiksmingiausių pagalbos formų. Tyrimas atskleidė, kad globėjo misija, darbas ir pašaukimas – nelengva veikla, jie patiria vaikų pasipriešinimą, turi gebėti jautriai ir profesionaliai palydėti vaiką netekties ir atsiskyrimo išgyvenimo, kardinalių gyvenimo pokyčių procese. Grupės veiklą globėjai (rūpintojai) vertina teigiamai, teigia, kad grupės didina pasitikėjimą savimi, motyvuoja pasirinktai veiklai, teikia naujų žinių, pastiprina ir palydi. Kaip išskirtinis grupės bruožas nurodyta bendrystė, atsirandanti dalijantis problemomis ir patirtimis, kuriasi globėjų bendruomenė, globėjai bendrauja ir ne grupės užsiėmimų metu. Tyrimo dalyviai pažymi, kad grupės veikla teikia vilties ir praktinės naudos, padeda surasti naujų problemų sprendimo būdų, teikia naujų žinių. Grupėje vyksta patirtinio mokymosi procesas, asmenybės augimas, įtraukiama profesinė veikla, ugdymas. Išskirtinę reikšmę šiame procese turi grupės koordinatoriaus vaidmuo, jis kuria psichologinės laisvės ir saugumo atmosferą, kurioje globėjai (rūpintojai) gali atsiverti ir pasitikėti. Taigi, galima teigti, kad globėjų (rūpintojų) savitarpio pagalbos grupėse vyksta įgalinimo ir įsigalinimo procesas.
Visą straipsnį ir tyrimo rezultatus, atskleidžiančius Jurbarko rajono globėjų nuomonę ir patirtį savitarpio paramos grupėse, kviečiame skaityti čia: https://e-journals.ku.lt/journal/TBB/article/2842/info