Šiandieniniame pasaulyje yra daugybė nežinomumo, daugybė baimių, nepasitikėjimo ir nerimo. Kartais nerimas mus mobilizuoja ir padeda mums nuveikti daug smagių dalykų, pasiekti gerų rezultatų ar tikslų. Tačiau kartais nerimas gali būti ir griaunanti jėga. Vaikystėje, kaip ir suaugusiųjų gyvenime, lygiai taip pat yra pakilimų ir nuosmukių, baimių, nerimo ir iššūkių. Vieni iššūkiai su kuriais susiduria vaikai, padeda jiems mokytis, augti ir ugdyti savo atsparumą . Tačiau, kartais užklupęs nerimas gali tapti rimtu iššūkiu mūsų vaikams, kurį jiems įveikti tampa labai sunku. Nerimo metu smegenys ir kūnas reaguoja taip tarsi lauktų grėsmės. Nerimo metu širdis plaka lyg lenktyniautų, kvėpavimas tampa greitesnis ir paviršutiniškesnis, o kraujotaką užliejęs adrenalinas gali priversti rankas drebėti. Skrandyje gali jaustis nemalonūs pojūčiai, o rankos ir kojos gali net pradėti dilgčioti. Labai svarbu vaikams paaiškinti šias kūno reakcijas į nerimą ir padėti jiems suprasti, kad tai yra visiškai normalu ir grėsmės nekelia. Kodėl svarbu kad vaikas tai žinotų?
Svarbu dėl to, kad galėtų sau padėti įveikti šiuos nemalonius pojūčius. Kai vaikai atpažįsta nerimą ir pastebi tuo metu užplūdusius pojūčius tiek fizinius tiek psichologinius, jie gali sau padėti. Vaikai turi žinoti, kad nuraminti nerimo sukeltus pojūčius tuo metu galima bėgant, šokant ar užsiimant kita fizine veikla. Judėjimas yra natūrali priemonė kuri gali suvaldyti mūsų kūno ir proto reakciją į nerimą. Gilus kvėpavimas bei dėmesio atkreipimas į tai, kas vyksta šiuo metu taip pat padeda numalšinti nerimą. Tai atitraukia mūsų bet kokį dėmesį nuo „grėsmės“ ar baimių. Tai yra greitoji pagalba užklupus nerimui.
Mūsų kaip tėvų tikslas išmokinti savo sunerimusį vaiką patį pastebėti savo nenaudingas mintis ir padėti jiems suvokti, kad mintys ne visada yra faktai. Vaikų nerimas ir iš to kylantys jausmai yra viena iš dažniausiai aptariamų temų konsultacijų su globėjais metu. Norime pasidalinti keliomis įžvalgomis, kaip padėti savo vaikams, kad nerimas netrukdytų vaikams užsiimti mėgstama veikla, užmegzti nuostabių draugysčių ar sėkmingai mokytis mokykloje ir siekti svajonių. Kaip gi padėti savo vaikams?
Išmokinkime vaikus kaip konstruktyviai sau padėti nerimo akivaizdoje. Patinka jums tai ar ne, bet mūsų vaikai stebi ir modeliuoja mūsų elgesį. Tuo galime pasinaudoti, siekiant išmokinti vaikus kaip įveikti nerimą kai jis užklumpa. Neslėpkite nuo vaikų savo nerimo, o garsiai jį įvardinkite, girdint vaikams, ir parodykite pavyzdį, kaip jūs konstruktyviai įveikiate nerimą. Pvz. „Šiandien jaučiu nerimą, todėl norėčiau kelias minutes pabūti lauke“ arba ,,Šiandien buvo labai įtempta diena, daug nerimavau, todėl norėčiau tiesiog jaukiai įsitaisyti ir paskaityti knygą“. Taigi schema paprasta: įvardiname kaip jaučiamės, parodome kaip mes su savo jausmais susitvarkome, o vaikas stebėdamas, ką mes darome, sužino, kad ir jis gali valdyti savo jausmus, kai jie kunkuliuoja.
Neleiskime vaikams vengti jiems nepatogių situacijų. Vaikai dažnai nori išvengti situacijų, žmonių ir scenarijų, kurie priverčia juos jausti nerimą ir tai yra visiškai normalu, tačiau šių situacijų pastovus vengimas dėl nerimo, tą nerimą tik dar padidins kiekvienu kartu kai vaikas tos situacijos išvengs. Kiekvienu vengimo atveju modelis tęsiasi, o nerimas stiprėja. Padėkite nerimaujantiems vaikams toleruoti nerimo sukeltą diskomfortą ir žengti žingsnį savo tikslo link. Vaikai turi susidurti su savo baimėmis, tačiau iš lėto ir atsargiai, pateiksime to pavyzdį: vaikas jaučia didelį nerimą plaukiant laivu, tai susitikti su baime, nereiškia plaukti laivu 3 paras. Susitikti su baime vaikui reikia mažais žingsneliais, išskaidant tą nerimą į kelis etapus. Pvz.: iš pradžių tik įlipkite į laivą, sekantį kartą paplaukite netoli nuo kranto, kitą kartą plaukimo laiką pailginkit kelias minutes ir taip žingsniuokite iki kol galbūt galėsite plaukti 3 paras. Tai yra metodas siekiant suskaidyti nerimą keliančią situaciją mažais žingsneliais ir padėti nerimaujančiam vaikui toleruoti savo nerimą. Dalinant nerimo įveikimo procesą, tų žingsnelių gali būti ir 10 ir 20 ir net daugiau. Pavyzdžiui ,vaikui, kuris sunerimsta dėl šunų, pirmas žingsnis gali būti tiesiog užrašyti žodį šuo arba pažiūrėti į šuns nuotrauką. Žingsnis po žingsnio, bėgant laikui, iššūkiai tampa vis didesni (ir labiau sukelia nerimą), kol galiausiai pasiekiamas tikslas: paglostyti ar pažaisti su draugišku šunimi.Idealu yra sukurti kopėčių planą kartu su nerimaujančiu vaiku. Pradėkite nuo žemiausios pakopos ir kilkite į viršų, o pakeliui pasiūlykite puikių apdovanojimų, tokių kaip ypatingas laikas kartu ar apsilankymas jų mėgstamoje kavinėje pieno kokteiliui, yra puikios idėjos.
Mums reikia žinoti tai, kad kuo daugiau mūsų vaikai gali išmokti toleruoti diskomfortą sukeltą nerimo , tuo mažiau jų nerimas trukdys jiems daryti visus nuostabius dalykus, siekti savo svajonių ir tikslų. Apie nerimo sukelto diskomforto toleravimą galima galvoti kaip apie „raumenį“, kuris stiprėja treniruojantis. Kiekvieną kartą, kai vaikai sėkmingai toleruoja diskomfortą, jie sustiprina savo sugebėjimą tai padaryti ir įtvirtina žinias, tad kitą kartą susidūrę su nerimu vaikai jau žinos kaip tai įveikti.