Muzikiniai Advento vakarai, kuriuose skamba pianino garsai, iš svajonės virto realybe. Instrumentas, atkeliavęs į Eržvilko senelių globos namus prieš metus, ilgai laukė nagingų rankų, kurios prikeltų jį antram gyvenimui. Gruodžio pradžioje VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ lėšomis pianinas buvo suremontuotas ir paruoštas groti.
Šį pianiną senelių namams dovanojo buvusių eržvilkiškių Viliušų šeimyna, o instrumentą suderino, sutvarkė visiems gerai žinomas muzikas, kompozitorius, dainų autorius Kęstutis Vasiliauskas. Jo autoriniu koncertu gruodžio 13-ąją džiaugėsi ne tik senelių namų gyventojai, bet ir Eržvilko senjorų klubo „Siūbuona” viešnios. Šventinę Advento nuotaiką sukurti padėjo ir Jurbarko viešosios bibliotekos Eržvilko skyriaus bibliotekininkės Nijolės Berulienės skaitomos eilės.
Klausydamos Kęstučio pianinu atliekamų melodijų, senjorų klubo „Siūbuona“ moterys prisiminė, kaip grojant šiuo instrumentu mokytojai Genutei Stūronienei, jos repetuodavo dainas. Genutei iškeliavus Anapilin, muzikos instrumentu nebuvo kam groti. Genutės sūnus instrumentą pasiūlė perleisti senelių namams, o teisėti šeimininkai Viliušiai tam neprieštaravo.
Irena Viliušienė, šiandien jau gyvenanti ne Eržvilke, o Kiduliuose, papasakojo išsamią šeimos relikvijos istoriją: „Šis pianinas yra mano ATA vyro Antano -Leono Viliušio tėvelio Viktoro Viliušio palikimas. Jis visą gyvenimą dirbo įvairiose bažnyčiose vargonininku. Po mirties radome testamentą, kuriuo šį instrumentą jis paliko savo anūkei, mūsų dukrai Editai Viliušytei. Ji bandė mokytis muzikos, važinėjo kurį laiką į Jurbarką, bet paskui pasuko į tiksliuosius mokslus, baigė mediciną ir dabar dirba gydytoja Kaune. O mes kraustėmės iš Eržvilko į Kidulius, į mano tėviškę… Mums padėjo pervežti viską Eržvilko mokyklos muzikos mokytojos Genutės ir Broniaus sūnus Dangiras. Padarėm šeimos pasitarimą ir nusprendėme nevežti pianino į Kidulius, nes šeimoje nebuvo grojančių žmonių, o palikti jį Eržvilke muzikos mokytojai Genutei… Su šia šeima mūsų šeimą siejo artima draugystė, tad labai džiaugėmės, kad Genutė juo grojo, dirbo su senjorų klubu „Siūbuona“, mokė moteris dainuoti. Pas ją vykdavo repeticijos namuose. Pianino paveldėtoja Edita tuo irgi džiaugėsi.
Po Genutės mirties Bronius pianiną pervežė į Eržvilko senelių globos namus. Edita irgi tam pritarė… Sakė, dovanoju bet kuriai Eržvilko įstaigai, kur būtų naudojamasi, grojama”.
Taip ilgą istoriją menantis mūsų krašto instrumentas, suremontuotas ir suderintas, gali tęsti savo tarnystę senelių globos namuose, džiugindamas ne tik čia gyvenančių paslaugų gavėjų, bet ir visų eržvilkiškių širdis.
